 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Nuversti medžiai, sutraiškyti stogai, išvartyti stendai. Ne tai ne karas - tai škvalo šėlsmas Kaune. Savaitę pradėjom nuo saulės cunamių
nušviestu naktiniu dangumi, o dabar baisimės praūžusios vėtros padariniais.
Koks paprasčiausias būdas gauti x10 mini nemokamai??
Parašyk nufotagrafuok arba nufilmuok panašų įrašą į šį ir galbūt http://www.facebook.com/selietuva laimėtojų sąraše pamatysi savo vardą.
Kelios priežąstys, kodėl x10 privalai turėti savo kišenėje:
Būtų malonu gauti x10 ir kitą video jau susukti jo pagalba, o kol kas pasigrožėkite šiuo :
O štai keli mano draugai, kurie užaugę norėtų tapti x10 mini:
05.15. Sodų bendrijos pirmininkas pasiūlė padirbėti sargu. Pamąsčiau, sutikau.
05.16. Apžiūrėjau patikėtą teritoriją. Išsiaiškinau, kur kas auga.
Netoliese nuo ridikų ir svogūnų palikau keletą degtinės su
laisvinamaisiais butelių.
05.18. Sklypai gausiai patręšti organinėmis trąšomis.
05.20. Butelių niekas nebeliečia, daržovių kol kas taip pat.
05.21. Iškabinėjau skelbimus, kad tikrins ridikėlių radiacijos lygį.
Kai kuriuos šakniavaisius nudažiau šviečiančiais dažais.
05.23. Vietinėje aludėje pasimėgaudamas klausiausi pokalbio apie tai,
kad sodų bendrija įsikūrusi buvusioje radioaktyvių medžiagų laidojimo
aikštelėje. Įsiterpiau į pokalbį ir pripliurpiau, kad ten dar ir
nelabieji veisiasi.
05.25. Nuėjau pas tėvą Spiridoną. Gerai pasėdėjom ir kitame pamoksle
jis užsiminė, kaip elgtis sutikus nelabuosius.
05.28. Baigėsi mokslo metai. Iš biologijos mokytojo pasiskolinau
griaučius. Šiaip ar taip, per vasarą nenaudojami.
05.29. Prijungiau skeletą su sirena prie iždininko žemuogių lysvės.
05.30. Įranga suveikė. Vagis įsliuogė į 30 metrų kriaušės viršūnę, kur
anksčiau dar niekam įsilipti nepavykdavo. Kategoriškai atsisako
išlipti.
06.03. Atvažiavo iždininkas, papasakojau, kokia padėtis. Kategoriškai
atsisako pjauti kriaušės viršūnę, tai pats aukščiausias medis. Lazdos
tiek aukštai neskrenda, numušti vargšelio nesiseka. Reiks mąstyti, ką
daryti.
06.06. Perspėjau sėdintį kriaušėje, kad šiąnakt pilnatis ir į
medžioklę išeina vilkolakiai. Vis tiek nelipa. Na na…
06.06. Naktis. Išdažiau savo Sargį a la “Baskervilių šuo” ir paleidau
į iždininko sklypą. Po galais… Tas tipas cirke turėtų dirbti, o ne
sodus švarinti… Tokių šuolių su trigubais salto dar nebuvau matęs.
06.13. Savaitę niekas nesirodė. Senutės eidamos į kapinių koplytėlę
baimingai žegnojasi. Atėjo tėvas Spiridonas ir biologijos mokytojas.
Pasėdėjome, išgėrėme, pakalbėjome apie prietarų naudą ir žalą.
06.16. Viename sklype nušvilpė morkas ir kopūstus. Sriubos užsimanė ar ką?..
06.17. Kitame kaimo gale, apleistame name, įsikūrė valkatos. Paėmiau
seną žmonos peruką, vis tiek nebenešioja.
06.18. Užsimečiau peruką ir iš baidyklės pasiskolintą švarką, išgėriau
su valkatom ir papasakojau, kad čia nesaugu. Nelabieji vaidenasi,
žmonės dingsta. Apsimečiau miegančiu, sulaukiau, kol išeis, numečiau
avino griaučius, peruką ir viską apliejau trim litrais iš skerdyklos
paimto kraujo.
06.19. Buvo užsukęs įgaliotinis, domėjosi, ar ne aš išgąsdinau
valkatas. Pasiteiravau, kas atsitiko. Papasakojo, kad laukė rytą
norėdamas patikrinti dokumentus. Šie užėjo į namą ir išlėkė iš ten
tokiu greičiu, kad motociklu pavyti nepavyko… Apsimečiau nieko
nesuprantąs…
06.23. Iš pažįstamos pramoninių prekių parduotuvės vedėjos
pasiskolinau nenaudojamus manekenus. Iškabinėjau vyšniose ir abrikosų
medžiuose.
06.24. Senutės turguje pasakoja, kad sodų bendrijoje įsikūrė satanistų
sekta ir kad naktimis vykdomos ritualinės žudynės. Beje, keista…
turguje nei vyšnių, nei abrikosų nusipirkti nėra. Kažin kodėl?
06.30. Atvažiavo brolis Petras su draugais, atvežė žadėtąją kaukę.
Nebūčiau žinojęs, ką užsisakiau, garantuotai būčiau apsiš…
išsigandęs. Sako, kad išrinko pačią mieliausią, o naktį ji dar
baisesnė, nes šviečia… Išgėriau su jais.
07.01-03. Kol brolis svečiuojasi, patruliuoju užsidėjęs kaukę ir jo
baikerio raguotą šalmą. Vietinės senutės pasakoja, kad sodų bendrijoje
vaikštinėja pats šėtonas ir spaudžia tėvą Spiridoną imtis priemonių.
Kažin iš kur jos žino, kas čia dedasi, jei jau tokios niekuo dėtos?
07.04. Išlydėjau Petrą.
07.07. Atsigavau po Petro išleistuvių. Pastebėjau, kad visas tas
dienas Sargio nešėriau. Vargšelis. Paleidau vakare paieškot ko nors
ėdamo.
07.08. Niekada nemaniau, kad žmogus gali lygia plytų siena užsilipti
iki antro aukšto. Pasirodo gali… Kabo žemyn galva įsikibęs į
karnizą. Pradžioje garsiai keikėsi, vėliau užkimo. (Visažinės senutės
skundėsi tėvui Spiridonui, kad aš prišaukiu vaiduoklius, kurie po to
visą naktį rėkauja.) Sargis apačioje melancholiškai kramto antrą batą
ir gailiai žiūri į alpinistą. Bandžiau šaukti: “Kvaily, mesk, ką turi
valgomo”, o šis atsakė, kad nieko valgomo neturi, tik porą morkų spėjo
išsirauti, va, jos mėtosi…
07.09. Sulaukiau šeimininko, o alpinistas atgavo balsą. Prisiviliojau
Sargį gabalu dešros ir jis nenoromis paliko savo teisėtą grobį.
Šeimininkas privertė alpinistą rausti rūsį kaip kompensaciją už
karnizo nuomą. Pasirinkime tarp rūsio kasimo ir pažinties su Sargiu
pratęsimo nugalėjo rūsys.
07.12. Sode vėl pašaliniai. Sutariau su sodų savininkais, kad vartus
naktimis laikys uždarytus, o žoles kraus ant kelio.
07.13. Už samanės butelį savaitei iš kaimo piemens pasiskolinau bandą
ožkų. Dvi valandas prisukinėjau ožkoms prie ragų pentagramas.
07.20. Grąžinau piemeniui kaip reikiant nusipenėjusią bandą. Ožiai
sėkmingai suėdė visas ant kelio sukrautas žoles. Kai naktį kažkokie
vagys bandė sunkvežimiu apsilankyti agurkų, jiems kelią pastojo ožys
Michėjus (juodas su metriniais ragais). Derliaus rinkėjai spruko kaip
nuo velnio, pakeliui išversdami seną nudžiūvusią slyvą, ir nudūmė
tiesiai pas tėvą Spiridoną maldaudami išvaduoti nuo nelabojo pinklių.
Šis išpažintį išklausė, o atgailą paskyrė tokią: papasakoti viską
apylinkės įgaliotiniui. Viskas baigėsi tuo, kad tėvelis gavo padėką,
aš porą butelių degtinės, o vagys - minimalias bausmes. (Atsižvelgė į
savanorišką prisipažinimą.)
07.24. Į savo vilą aštuoniolika džipų atvažiavo naujasis rusas. Iki
šiol nežinau, kuo vardu. Visa bendrija apsupta sargybos, pašalinių
neįleidžia. Galima pailsėti…
07.30. Pas naująjį rusą atvažiavo draugai. Keista, tuščių butelių ir
alaus skardinių piramidė vis auga, tačiau toks įspūdis, kad jie nieko
nevalgo. O Sargis beveik nebepaeina, pilvas velkasi žeme. Ir žiūri
tokiomis akimis, kad, jaučiu, išskyrus raudonuosius ikrus ir šašlykus,
nieko kito gyvenime nebeės. Nors ir prisikišau šaldytuvą visokių
gėrybių, puotos kelti jam nė nemanau…
08.04. Naujasis rusas su draugais išvyko. Jei gerai pastebėjau, pirmą
mašiną vairavo jų danų dogas. Nors jie tiek prisisiurbė, kad kelionės
saugumui vargu ar tai pakenks…
08.12. Visi apylinkių valkatos renka butelius ir skardines, daržovių
neliečia. Kol kas netrukdau…
08.13. Vėl 13-ta, reikia imtis darbo. Pigiai prisipirkau apmusijusių žvakių.
08.14. Visą vakarą tvirtinau žvakutes prie pomidorų pagalių. Plius
uždegimo virvutės, baterijos, jungikliai…
08.15. Siaubingas klyksmas ir kažkokia figūra, bėganti nesirinkdama
kelio. O iš ryto turguje visi tik ir šneka, kad Petrovos sūnėną bandė
pagrobti nelabieji. Iš pradžių įviliojo į Dievo prakeiktą sodų
bendriją, po to bandė apjuosti pragaro liepsnos siena. Na ir meluoja!
Kažkodėl nėra turguje pomidorų. Papildomai prijungiau magnetofoną su
sūnaus mėgstamos grupės įrašais.
08.17. Buvo užsukęs mokytojas. Pasiėmė griaučius, išgėrėme,
pakalbėjome. Pas jį buvo užėjęs mechanizatorius, klausė, kaip
nusidažyti juodai staiga per naktį pražilusius laukus, o tai tenka
vaikščioti su slidininko kepure.
08.18. Susitariau su tėvu Spiridonu, kad šis suorganizuos kryžiaus
žygį į sodų bendriją. Jis ne prieš, ypač dėl to, kad šią vasarą labai
padaugėjo tikinčiųjų. Mieste supirkau pernykštės pirotechnikos
likučius. Beveik veltui.
08.23. Tėvas Spiridonas iškilmingai nuvedė procesiją į sodų bendriją
kovoti su nelabaisiais. Procesijai einant pro komposto krūvą padegiau
viską, kas ten buvo paslėpta. Efektas stulbinantis. Senutės bėgo tokiu
greičiu, kad lengvai galėtų pretenduoti į vietą šalies lengvosios
atletikos rinktinėje. Su tėvu Spiridonu gerai išgėrėme, o vakare
pasklido kalbos, kad tėvelis vienas kovėsi su nelabaisiais. Tiesa, be
rezultatų…
08.29. Susitariau su karinio dalinio vadais dėl pratybų sodų bendrijos
teritorijoje. Su savininkais susitariau pagelbėti armijai produktais.
08.31. Dvi dienas kariai maskavosi pomidoruose ir kasė apkasus ten,
kur šeimininkai rengėsi krauti kompostą. Pomidorų suvalgė ne daugiau,
nei buvo sutarta, ir netgi nieko neišmindžiojo. Užtat kai vakare
atvyko nekviesti svečiai, jų laukė nemaloni staigmena. Kariams, kaip
priklauso, išdavė pilną tuščių šovinių komplektą ir į retą rinkėjų
mėgėjų vorą atidengė tankią automatų ugnį. Šie puolė prie mašinų,
viena jų pasimetė ir centrinėje sankryžoje susitiko su tanku. Pasak
tanko ekipažo, piestu pasistojusį “gaziką” matė pirmąsyk gyvenime…
09.04. Gavau padėką iš karinio dalinio vadovybės ir laišką nuo karių.
Jiems pasirašė įskaitą ir džiaugėsi, kad dar niekada mokymuose nebuvo
taip linksma. Parašiau laišką vadovybei, užsiminiau apie
bendradarbiavimą kasant bulves.
09.15. Jokių incidentų. Nuobodu. Atėjo laiškas iš pulkininko. Sutinka
už 10 procentų derliaus.
09.17. Pateikiau pasiūlymą dėl bulvių visuotiniame susirinkime. Visi sutinka.
09.24. Visas bulves be nereikalingo triukšmo nukasė. Paprašiau karių,
kad visus bulvienojus perneštų į niekada nekasinėtą dykvietę.
Pašalinau visą apsaugą. Laukiu.
09.28. Pradžioje girdėjosi keistas triukšmas, po to neaiškus
murmėjimas, dar vėliau triaukščiai keiksmai kvaišų sodininkų adresu,
nesugebančių išauginti bulvių, vienus bulvienojus.
09.29. Gėrėjausi šviežiai sukasta dykviete.
09.30. Visuotiniame susirinkime gavau padėką ir pasiūlymą kitiems
metams vėl sudaryti sutartį. Pirmininkui pasiūlius, pusė šviežiai
sukastos dykvietės prijungta prie mano sklypo.— mindzius-cool, 2010 m. liepos 11 d. 23:45
Vilius Zigmantas atrado įdomių grafikėlių takeyourvitaminz blogspot’e. Nutariau pasidalinti su Jumis
First apple reinveted the phone (but it had no mms or video recording)
Then they reinvented the reinveted phone - they added compass
And now the biggest reinvetion - at lats iphone4 has second camera (it took 3 years to put it on the fucking phone :)
Veiksmas didelės įmonės pastate, vyrų tualetas, didelis, platus. Žmonių ten taip 4-5, gal daugiau, gal mažiau. Uždaroje kabinoje (na toje, kur vardan “didelio” reikalo vaikšto) užsidaręs programišius. Suskamba mobilusis telefonas, iš kabinos pasigirsta:
- Alio. Nu. Nu. Ką veikiu? Dirbu. Kaip reikalai? Na… Normaliai, juda į priekį. Pastūmėti į priekį dar labiau šitą reikalą?.. Ne, deja, negaliu, gerai būtų… Ir greičiau negaliu, o tai ir taip jau labai viskas įtemptai vyksta. Kodėl taip lėtai? Kanalas siauras. Kiek bandžiau – daugiau nelenda. Ką reiškia “praplėskit kanalą”. Aš jums aiškinu, negaliu praplėsti. Klausykite, gal aš geriau žinau, ką? Man čia geriau viskas matyt!
Kiti 4-5 vyrukai tualete ramsto sienas susiėmę už pilvų. Programišius susinervinęs jau rėkia iš kabinos per visą tualetą:
Tai Jūs patys dėl to kalti! Bandot man ten sukišt aštuonis, kai aš aiškiai pasakiau: ne daugiau dviejų! Kaip jūs manot, kaip ten tiek gali tilpt? Ką? Septynis su puse? O man, žinokit, ar aštuoni, ar septyni – tas pats. Užkišot viską, blyn, dabar vėl reikės rankom krapštyt ir sėdėt čia iki ryto…
Tualeto lankytojai isteriškai kvatoja ir raičiojasi ant grindų. Programišius jau tiesiog baubia:
- Šaunuoliai, čia dabar viskas taip pakibo, kad net trijų pirštų kombinacija nepadės! O ką aš pagal jus čia darau? Srebiu visą š, kurį pridirbate! Aišku, kad dabar tik dalim reikės sukišt, tokio dydžio visas niekaip nepraeis. Vienžo, dar pora valandų darbo, kaip minimum. Gerai. Bet įsikalkit vieną kartą sau į galvą – du ir ne daugiau.
Bajeriuką pasiskolinau iš: http://www.bajeriukai.lt/2009/04/programuotojo-pokalbis-telefonu/
Priverčiantį susimąstyti laišką šiandien gavau iš BCC:
…Dažnai skome: „neturiu laiko“, deja, mes ne mažai laiko turime, bet daug jo prarandame. Gyvename ilgą gyvenimą, bet padarome jį trumpu… Dažnai kažkam vis tarnaujame, tik nepriklausome sau. Prisimink kada tiksliai įvykdei savo užmojus, kiek dienų praėjo taip, kaip buvai numatęs, kada galėjai atsidėti sau, kada veidas buvo ramus, kada siela nedrebėjo, koks per tokį laiką padarytas darbas tikrai priklauso tau.
Gyvename vis ruošdamiesi gyventi ateityje, nepagalvodami apie būties trapumą. Juk reikia naudotis laiku taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė. Reikia gyventi dabar, o ne užsibūti, reikia plaukioti, o ne būti ilgai blaškomam…
Neblogą mintį radau savo draugo skype statuse:
“Jei niekam nerūpi tavo norai ir problemos, tai bendraukime apie tai, kas sukelia teigiamus jausmus. Juk pozityvumas kelia geras idėjas. Geros idėjos kada nors uždirbs gerus pinigus. Krizė yra ne kišenėse, o galvose. Išpūskite velniop! Švarioje galvoje atsiras naujų minčių, jausmų
Ekologiški drabužiai pagaminti galvojant apie ateities kartas.
Čia Jums ne vargšų gyvūnų kailiukai, čia EKO mada.
